- pustikis
- 1 pùstikis, -ė adj., smob. (1) kas menkai tiki Dievą: Aš ar (taip pat) toki pùstikė Žg. Todėl griekai ataušėlių, pustikių arba bevierių katalikų nieko nekliūva A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pustikis
Look at other dictionaries:
pustikis — 2 pustikis, ė adj. CII216, Sut paikas, kvailas, tamsus: Būdami dabar žmones lėtos, pustikiai ir kūniški, ir dvasios neturį, o ieškote prakėlimo ant kitų svietišku būdu DP516. Tokie pustikiai tur tokį priekalbesį MTXXII … Dictionary of the Lithuanian Language
